Lgr pažintys bendro uk

Gamintojai — ne vergai. Suvalkų PTTK Polskie Towarzystwo Turystyczno-Krajoznawcze skyrius Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugija bei Suvalkų miestas kviečia visus turistus bei Suvalkų ir Suvalkijos gyventojus į,,spacerek po Suwałkach z przewodnikiem turystycznym pasivaikščiojimą po Suvalkus su turistiniu gidu. Papildomi darbai parodoje I-II ketvirtis.

Suvalkai yra šiaurės rytų Lenkijos krašte, netoli sienos su Lietuva, Baltarusija ir Rusija. Mieste yra gyventojų. Suvalkų pasididžiavimas tai neoklasicizmo užstatymai gatvėje Kościuszki, šiandien yra rūpestingai atnaujinama. Šioje gatvėje yra dauguma paminklų: Marios Konopnickos namas, Nobelio premijos laureato Czesław o Miłosz o Česlavo Milošo šeimos namai, dalykų kuriuos reikia žinoti apie pažintys brito dailininko Alfred o Wierusz o Kowalki o Alfredo Veruš Kovalskio namas bei trys bažnyčios: katalikų, evangelikų ir senovinė stačiatikių cerkvė, dabar skirta katalikams.

Abiejuose gatvės Kościuszki pusėse, sujungti labiau suvalkišku pavadinimu gatve - Chłodna, randasi restauruotas parkas Konstytucji 3 Maja ir aikštė plac Marii Konopnickiej. Praeities pėdsakais geriausiai veda Suwalskie Ścieżki Kulturowe Suvalkų kultūros takeliai. Ne mažiau įdomus yra pasivaikščiojimas po įdomias Suvalkų vietas turistinių takeliu,krasnoludki są na świecie Nykštukai egzistuoja pasaulyjeįkvėptu suvalkietės Marios Konopnickos pasaka,o krasnoludkach i sierotce Marysi Nykštukai ir našlaitė Marytė.

Šiam pasi- vaikščiojimui reikia skirti apie dvi, tris valandas. Giedruose Suvalkuose praeitis nepastebimai pereina į dabartį. Pastaraisiais metais, Europos fondų dėka atsirado daug šiuolaikinių objektų, kurių nesigėdytų didmiesčiai: modernus Suvalkų kultūros centras su sale žmonėms, vandens parkas, futbolo aikštė su pašildoma veja, Park NaukowoTechnologiczny Polska-Wschód Mokslo ir technologijų parkas Lenkija-Rytai ir aikštė plac Marii Konopnickiej.

Europos Sąjungos parama pasinaudojo taip pat ir viešbučių savininkai, todėl šiandien Suvalkuose netrūksta vietų nakvynei. Turistų taip pat lgr pažintys bendro uk ir modernus Eurocamping įsikūręs prie pat lagūnos Arkadia. Vasarą daug turistų pritraukia Suwałki Blues Festival, rengiamas nuo metų.

Tai tikras malonumas geros muzikos mylėtojams. Dvejuose lauko scenose miesto centre bei klubuose pasirodo pasaulinės bliuzo žvaigždės.

Vieno iš festivalių atidarymo metu Jan Chojnacki, radijo stoties Trójka žurnalistas, mūsų miestą nominavo Europos bliuzo sostine. Su juo nuomone sutinka gerbėjai, kurie pabrėžia ne tik aukštą profesinį festivalio lygį, bet ir puikią organizaciją metais bliuzo Suvalkuose bus galima pasiklausyti liepos dienomis.

Ikišioliniuose dukatuose suwal vaizduojami gyvūnų vaizdai, kurie Suvalkijoje rado idealias gyvenimo sąlygas: bebras, Vygrių sykas, kūdrinis pelėausis, plačiažnyplis vėžys, pilkasis vilkas, vikrusis driežas. Šiais metai tai bus gervė. Gervės Suvalkijoje skelbia pavasarį ir yra gamtos atgimimo po itin ilgos šiose vietose žiemos simboliais.

Ornitologai teigia, kad gervės ir kiti paukščiai vėliausiai atskrenda į Suvalkiją, nes tai vienas šalčiausių regionų Lenkijoje. Turizmo atrakcija tai taip pat kelionės į Suvalkiją. Aplink Suvalkus yra vertingų sričių ir objektų, tiek gamtos, tiek ir kraštovaizdžio atžvilgiu: seni vienuolynai, rūmų ir dvarų griuvėsiai, puošnios medinės statybos, sakraliniai bei turizmo ir poilsio paminklai: ežerai, upės, miškai ir girios: Augustavo, Romintos ir Borecka.

Kaimynystė su Vygrių nacionaliniu parku ir Suvalkų kraštovaizdžio parku padaro, kad iš miesto galima aplankyti visus gražiausius Suvalkijos ir Rytų Mazurijos kampelius. Suvalkija yra atrakcinga tiek trumpai savaitgalio kelionei, kiek ir ilgesniam laikui.

Vasarą galima pailsėti plaukiojant su baidarėmis Juodojoje Ančioje, lgr pažintys bendro uk Vygrių ežere, arba Suvalkijos dviračių takeliuose. Būtinai turite užlipti į buvusį kamendulių vienuolyno apžvalgos bokštą ir apsilankyti apžvalgos taške Smolnikuose. Būrį pastovių gerbėjų taip pat turi ir Suvalkų virtuvė. Būtinai reikia paragauti kartaczy didžkukuliųbabki ziemniaczanej bulvių apkeptas ir regionalnego ciasta sękacza regionalinį pyragą šakotį.

Kviečiame visus į Giedrus Suvalkus, į mūsų pasaulio centrą. Apyvartoje yra monetos nominalais: 4 suwali, t. Jomis galima mokėti tam tikrose maisto ir paslaugų parduotuvėse iki rugsėjo 15 d.

Hamerszmita 16, tel Centras veikia Nuo birželio 1 d. Meškiuką galima sutikti ir pavasario-vasaros miesto renginių metu: Vaikų diena, Parada Województwa Podlaskiego Palenkės vaivadijos paradasSuwałki Blues Festival Suvalkų bliuzo festivalisJarmark Kamedulski Kamaldulių mugė ir daug kitų. Kościuszki tel fax: Fantasy Park Suwałki Sp. Dwernickiego 15, tel wew.

lgr pažintys bendro uk pažinčių svetainė vienišus tėvus

Innowacyjna 3, tel tel. Kościuszkitel Stary Folwark tel tel. Pripažintos žvaigždės i nocne koncerty klubowe poõçczone z jam sessions.

Puiki muzikinė atmosfera. Uznane gwiazdy i nowe brzmienia. IkiDoskonaõa susitikimoatmosfera Suvalkuose jau liepos Do zobaczenia w Suwaõkach juģ lipca !

Įstaigos pavadinimas Prizo aprašymas 1. Dwernickiego 15, Suvalkai tel wew. Kościuszki 82 korp. Mickiewicza 1, Suvalkai tel Specialus savaitgalio pasiūlymas: vienvietis kambaris su pusryčiais zł, dvivietis kambarys su pusryčiais zł.

Mobilus Suvalkų vadovas Mobilus vadovas ne tik leidžia savarankiškai ir pagal numatytas kryptis lankytis mūsų mieste, bet leidžia ir kitaip, nei tai pateikiama tradiciniuose vadovuose, pažvelgti į Suvalkus.

Vadovas leidžia pažinti atrakcijas, apie kurias žino tik gyventojai ir retas gidas. Be žinomų paminklų aprašymų rasime jame informacijos apie kultūros, sporto ir pramogų gyvenimą, pateksime į geriausius restoranus su regionine virtuve. Neabejotina, kad Pla­ tono keltas mąstymo autonomijos reikalavimas, racionalis­ tinis sąvokų derinimas, susiejant jas su visomis filosofijos dalimis, įžvelgiant prieštaravimus ir ieškant būdo jiems įveikti bei suderinti, turėjo įtakos vėlesniem s dialektikams, tarp jų ir G.

Pasitelkęs dialektiką, Platonas toli pažengė teorinio mąstymo srityje, iškeldamas proto, mąsty­ mo reikšmę pažinimui, parodydamas, kad mąstymas koky­ biškai skiriasi nuo jutiminio pažinimo.

Remdamasis tais pa­ čiais dialektikos principais, Platonas kūrė ir valstybės teoriją. Filosofijos istorijoje įsigalėjusi nuomonė, kad Platono fi­ losofijos pagrindą sudaro idėjų teorija. Tačiau išaiškinti, kaip Platonas suprato idėją, nėra paprasta, ir filosofijos is­ torikai ją interpretuoja nevienodai. Išbaigtos idėjos sampra­ tos jis niekur nepateikia, be to, sąvokas eiôoç ir lôea, ku­ riomis dažnai žymi idėjas, vartoja nevienareikšmiškai. Platono idėjas galima aiškinti įvairiais aspektais: loginiu- gnoseologiniu, ontologiniu, etiniu, estetiniu ir kitais.

V isi šie aspektai susipynę, vienas kitą sąlygoja ir papildo, sudarydami neišardomą vienumą. Platonas teigia, kad, priešingai negu materialius daiktus, kuriuos galima matyti ir liesti, idėjas galima suvokti tik pro­ 1 Platonas. Vadinasi, loginiu-gnoseologiniu aspektu idėja — tai gry­ na mintis, loginė abstrakcija, apimanti vienarūšių objektų aibę. Šia prasme kiekviena loginė giminė ir išmokos praleidimas kaimyną rūšis, pagaliau ir kiekviena sąvoka yra idėja.

V isos idėjos sudaro loginę sferą, idėjų pasaulį, kuriuo Platonas remiasi, aiškin­ damas bet kurį reiškinį. Platonui ne mažiau svarbus ir ontologinis idėjos aspektas, kuriam tarsi lgr pažintys bendro uk visi kiti. Platono idėja — tai sava­ rankiška, nuo daiktų nepriklausoma būtis.

Tai jau ne žodis ir ne sąvoka.

Vasara 2014 Suvalkuose ir Suvalkijoje

Ontolo­ giniu požiūriu idėja Platonui yra savarankiška esmė, minti­ mi ieškoma tobulybė, kurioje dialektiškai jungiasi į visumą galimi apibrėžimai ir santykiai.

Daiktų atžvilgiu idėja transcendentiška ir pirminė. Tik jos dėka daiktai yra tuo, kuo jie yra. Idėja — tai tarsi daikto modelis, jo siekiamas tikslas, jo vertinimo kriterijus. Konkretus grožis — nei graži mergina, nei graži lyra, nei gražus ąsotis — jo nepaaiškina.

Konkre­ tus grožis santykinis ir praeinantis. Ji apima visa, kas gražu. Ji yra konkretaus grožio priežas­ tis ir tikslas, jo vertinimo kriterijus. Panašiai Platonas aiškino ir kitas idėjas.

lgr pažintys bendro uk pažinčių svetainė apskaitininkams

Yra dideli, yra lygūs daiktai, bet yra ir didumo bei lygybės idėjos. Taip pat ir judėjimo, spalvos, garso, pagaliau tiesos, gėrio ir daugelis kitų idėjų. Šioms nuo daiktų abstrahuotoms bendry­ bėms Platonas pripažįsta savarankišką egzistenciją. Stalai, kėdės ir stalo bei kė­ dės idėjos; pasaulis ir pasaulio idėja dievas " 6,— rašė V.

Dialogai, p. Raštai — Y. Idėjų, pagal Platoną, yra daug.

Welcome to Scribd!

V isos jos susijusios pagal subordinacijos principą ir sudaro specifinę sferą, kurią Pla­ tonas ir laikė tikrąją būtimi. Idėjų hierarchijos viršūnėje yra absoliutaus gėrio idėja. Jai pajungtos visos kitos idėjos, ji yra pažinimo, visos esaties tikslas. Tačiau kas yra gėris? Kaip jį apibrėžti? Bendriausia prasme gėrį, matyt, galima būtų suprasti kaip žinojimą, protą.

Tačiau jis gali reikšti ir tiesą, grožį, teisin­ gumą. Gėrį Platonas lygino su saule ir šviesa. Panašiai kaip reiškinių pasaulyje niekas negali egzistuoti be šilumos ir negali būti skiriama be šviesos, taip esmių pasaulyje gėris sąlygojąs jų būtį ir jų pažinimą. Saulė Platonui tampa gė­ rio ir grožio, daiktų matymo ir pažinimo, pagaliau kiekvie­ nos gyvybės šaltiniu.

Antikoje tai nebuvo nauja mintis. Ir iki Platono filosofai tvirtino, kad šviesa ir šiluma ją dažnai vadindavo tiesiog ugnimi yra visos esaties pagrindas. Ji sukuria gyvybę, ją palaiko ir sudaro jai būtinas sąlygas. Be to, ji suteikia galimybę matyti ir būti matomam. Todėl Platonas ieškojo analogijos tarp šviesos ir gėrio. Gėris — taip pat šviesa. Tačiau tai šviesa, kurią suvokia žmogaus siela, protas.

Tačiau pats gėris neapibrėžiamas, nepriklau­ somas ir atskirybių atžvilgiu transcendentiškas.

Uploaded by

Už idėjų transcendentiškumą, jų nepriklausymą nuo daik­ tų Platonas buvo bene daugiausia kritikuotas. Jau Aristote­ lis nurodė, kad idėjų savarankiškumo suabsoliutinimas esąs gnoseologiškai nepagrįstas, kad esmės negalima atskirti nuo to, kieno esmė ji yra. Toks svarus Aristotelio argumentas griauna ne tik Platono teorijos, bet ir apskritai idealizmo pagrindus. Tačiau Platono filosofijoje idėjų transcendentiškumą, ma­ tyt, ne visada reikėtų suprasti tiesiogiai.

Platono idėja yra daiktą kuriantis modelis, jo konstravimo metodas.

lgr pažintys bendro uk avis sur laisvalaikio praleidimas

Būdama kuriančiuoju modeliu, idėja tampa ir daikto priežastimi, ji tarsi susijungia su daiktu ir skatina jį siekti tobulumo ar­ ba — jei idėjos aktyvumą nustelbia kita, stipresnė, jėga — 7 2r. Todėl net ir Platono dialektikos požiūriu idėjų transcendentiškumas ir imanentiškumas yra dvi priešybės, kurios viena kitą sąlygoja, papildo ir netgi pereina viena į kitą. Esaties kūrimo procese idėjai Platonas teikia prioritetą. Ji yra kuriančioji jėga, greitasis pažintys drabužiui dialektiškai jungiasi kūry­ bos planas, modelis, kūrimo aktas ir šio akto atlikėjas — kūrėjas.

Id ėja — aktyvus kūrimo veiksnys. Ją Platonas va­ dino tėvu. Idėjos priešybė yra materija, kurios vaidmuo šiame procese yra antraeilis, pasyvus. Ji tik priima idėjas, idėjos joje atsispindi, tarsi palieka savo atspaudus. Materiją Platonas vadino idėjų maitintoja, jų motina. Šių dviejų prie­ šy b ių — idėjos ir materijos — susijungimo rezultatas, kūdi­ kis yra juslėmis suvokiamas daiktas. Daiktas materialus, bet jis — ne materija. Materija Pla­ tono filosofijoje yra tikrosios būties — idėjų pasaulio — prie­ šybė, gryna nebūtis.

Kad ji taptų kažkuo, kad būtų galima kalbėti apie jos egzistavimą, reikalinga idėja. Pati materija apibrėžtumo neturi. Ji — nuolatinis lgr pažintys bendro uk. Kiekviename materijos pasireiškime, kiekvienam e reiškinyje idėja tarsi žaidžia, verčia reiškinį nuolat kisti ir siekti tobulumo.

Tai­ gi materija Platonui — tik galimybė idėjai įsikūnyti, grynas esaties tapsmas. Bet tapsmas — tai ne niekas. Per tapsmą įsikūnija idėja. Vadinasi, idėja ir materija, Platono požiūriu, yra dvi priešybės, kurias sieja dialektinė priklausomybė. Atrodytų, kad materijos ir idėjos dialektika tam tikra prasme lyg susilpnina filosofijos istorikų dažnai akcentuo­ jamą Platono filosofijos dualizmą, esaties suskaidymą į dvi sferas: idėjų ir daiktų.

Tačiau tikroji būtis Platonui — tai idėjos, daiktų esmės, o patys daiktai — tik idėjų šešėliai, jų atspindžiai. Apie juos esą net negalima pasakyti, kad jie yra. Dėl savo nuolatinės raidos, nuolatinio kitimo jie yra ir kartu jų nėra. Taigi Platonas neneigė Heraklito teorijos, kad viskas keičiasi, viskas juda.

lgr pažintys bendro uk kas turi puck pažintys glee

Tačiau Platonas manė, kad Heraklito amžino kitimo teorija tinka tik daiktams, tik reiš­ kinių pasauliui, o ne idėjoms. Idėjų reikšmė, jų prioritetas reiškinių atžvilgiu labai ryš­ kus Platono pažinimo teorijoje. Graikams buvęs būdingas požiūris, kad daiktas pažįstamas, tiesiogiai jį stebint, Platono nepatenkino. Nepatenkino todėl, kad idė­ jos, pagal jį, pažįstamos ne juslėmis, bet protu. Daikto es­ mės negalima suvokti juslėmis, ją galima tik mąstyti. Ta­ čiau suprasdamas, kad vien racionalaus pažinimo gyvenime nepakanka, Platonas neneigė ir jutimiškumo.

Protu suvokiamo ir jutiminio pasaulių skirtingumą Pla­ tonas atskleidė garsiuoju olos simboliu. Jis vaizduoja žmo­ nes, kurie, sukaustyti dating website bay area, sėdi tamsioje požemio oloje. Iš viršaus per įėjimą į olą patenka šviesa. Tačiau žmonės lgr pažintys bendro uk nugara į šviesą ir yra taip prirakinti, kad negali pasukti galvos. Ant prieš juos esančios sienos jie mato tik virš olos einančiu keliu nešamų daiktų šešėlius.

Nesunku suprasti, kad žmogus, jei jis visą gyvenimą liktų prirakintas oloje ir matytų tik šešėlius, net nežinotų, kad virš jo yra šviesa ir kitoks gyvenimas, ir šešėlius, kuriuos mato, lai­ kytų tikraisiais daiktais. Jeigu jam ir pavyktų išsivaduoti ir, išsiveržęs iš olos, jis staiga pažiūrėtų į šviesą, jinai tokį neįgudėlį apakintų, ir jis nieko nematytų. Tik įgudusi, prie aplinkos pripratusi akis pradeda skirti daiktų kontūrus. Taip ir racionalus pažinimas reikalauja ilgo ir įtempto darbo.

Mąstyti išmokstame palaipsniui. Racionalųjį pažinimą Platonas skirsto į diskursyvų ir in­ tuityvų. Diskursyviu būdu tiesos ieškoma, logiškai sampro­ taujant. Diskursyvaus pažinimo kelias toks: priėmus lgr pažintys bendro uk dinį teiginį, teisinga pripažįstama visa, kas jam nepriešta­ rauja, ir klaidinga — visa, kas jam prieštarauja.

Aišku, kad čia kalbama apie loginę tiesą, gaunamą dedukcijos bū­ du. Bet dedukcijai reikalingas išeities taškas — tas pagrin­ dinis teiginys. Juo, anot Platono, galėtų būti tik bendrybė, teiginys, turintis visuotinę galią.

Tad Platonui aiškiai turė­ jo iškilti bendrybės ir atskirybės santykio dialektikos prob­ lema, kuri tapo dar ryškesnė Aristotelio filosofijoje.

Plato­ nas šią problemą tarsi apeina. Jis hipostazuoja bendrybę, tvirtindamas, kad ji visiškai nepriklauso nuo juslėmis gau­ tų duomenų. N e tik nepriklauso — ji yra ankstesnė už kiek­ vieną jutiminį suvokimą ir net jį sąlygoja ir jam padeda.

Vertindami lygius daiktus, remiamės jau turimu lygybės supratimu. Vadinasi, lygybės sąvoka, lygybės idėja sąmo­ nėje jau turėjusi būti. Lygūs daiktai — tik akstinas surasti tą idėją sąmonėje, ją prisiminti. Platonas pateikia faktų, kurie, jo nuomone, liudija bendrybės buvimą sąmonėje iki 9 2r. Jis pasakoja apie berniuką, kuris, niekada nesi­ mokęs geometrijos, orientavosi pagal tiksliai formuluojamus klausimus ir išsprendė geometrijos uždavinį.

Platonas — griežtas raciona­ listas ir aprioristas. Įžvelgti bendrybę sąmonėje galinti padėti intuicija. Šią pažinimo pakopą Platonas laiko aukštesne už diskursyvų mąstymą.

Intuicija, pagal Platoną, yra tiesioginis objekto pažinimas protu, intelektinis stebėjimas. Ji nesietina su ekstaze ar mistika — toks požiūris išryškėjo vėlesnių mąs­ tytojų, Platono sekėjų, teorijose.

Platonas, atrodo, intuiciją suprato daug blaiviau. Ji esanti pasiekiama per įtemptą pro­ tinį darbą. Kai objektą ilgai analizuojame, apie jį mąstome, jis staiga lyg atsiveria tyrinėtojui, ir protas jį supranta. Tačiau iš kur bendrybė atsirado sąmonėje?

Griežtas ra­ cionalizmas į tą klausimą atsakyti bejėgis. Šitai Platonas puikiai suprato. Todėl apriorizmui pagrįsti jis griebėsi ira­ cionalių argumentų, sielos nemirtingumo ir eschatologijos sampratos. Tais argumentais nelabai tikėjo ir pats Platonas. Tačiau čia yra pradžia įgimtų idėjų teorijos, kurią kartojo ne vienas vėlesnis racionalistas. Sielą graikų mąstytojai iki Platono suprato labai plačiai: ji buvo judėjimo, gyvybės ir visų dvasinių galių priežastis ir šaltinis.

Ir Platonas sielą supranta analogiškai.

Tik, prie­ šingai materialistams, jis ginčija jos materialumą. Pagal Platoną, siela esanti artima idėjoms, ji kilusi iš idėjų ir są­ lygojanti bet kurį judėjimą ir gyvybę. Visa, kas gyva ir kas juda, turi sielą. N e tik žmogus, bet ir pasaulis esąs gyvas organizmas ir turįs sielą. Pasaulio siela susijusi su visom is pasaulio dalimis, visais daiktais.

Ji — toji jėga, kuri tvarko materialų pasaulį idėjų pavyzdžiu. Nuo m. Mat, kiti mano prieteliai, prof. Dambrauskas, prof. Būčys, kun.

  • Graikai jau turėjo Heraklito, pitagoriečių, elėjiečių ir kitas filosofines mokyklas, kurių tolesnė raida atvėrė kelią filo­ sofinių sistemų formavimuisi.
  • Rinktiniai raštai, t.3 [3] - mamamija.lt
  • Būgos darbai, parašyti — metais.
  • Juokingi dalykai pasakyti apie interneto pažintys
  • "Нас убьют", - подумал Ричард.

Tumas Vaišgantasbuvo aptikę, kad man rūpima kalbos dalykų, kad jais manęs net ir sergama. Dambrauskas ir Būčys galėjo tą mano ypatybę pastebėti iš manęs paties ir iš pašnekesių su profesorium tuomet privatdocentu E.

Volteriu ir Jaunium, iš kurių su pir­ muoju teko man pirmą kartą susipažinti ar metų pra­ džioje, o su antruoju— metų pavasarį. Pritūpti prie Jauniaus buvo nelengva. Iš pradžių mane nevisuomet įsileisdavo. Bet kai arčiaus jis mane pažino, įeiti pas jį buvo nebesunku. Nuo metų rudens tapau dažnas Jauniaus svečias ir nenustojau juo buvęs net iki jo mirimo dienai m. Prieigą į Jaunių yra man palengvinę akademikai P. Fortunatovas ir A. Šachmatovas, kurie, sukurstyti prof.

Volterio, bu­ vo paskyrę mane Jauniaus sekretorium. Jie tikėjosi išgausią per mane spaudai Jauniaus kalbos mokslo raštus, ypač lietuvių kalbos gramatiką ir šnektų aprašymą. Iš to sekretoriavimo akademija gavo maža naudos. Visa lgr pažintys bendro uk teko man. Kaip sunku buvo ką spaudai IV iš Jauniaus išgauti, gali parodyti jo gramatikos spaudimo eiga: nuo 10 m. Matūros egzaminus iš 8 klasių gimnazijos gavau laikyti eksternu m. Université ilgiau tenka pasėdėti, nes nuo mokslo daug mane su­ trukdo tariamųjų mokslo raštų rengimas.

Jono Boduëno Kurtenës Baudouin de Courtenay žinioje. Del karo nutrūksta ma­ no užsienio studijos ir ilgam laikui sutrunka magisterio egzaminai, kuriuos tepabaigiu vos tik m. Tuojau po egzaminų gaunu téisç būti Petrapilio universito privatdocentu. Iš Permės universito sugrįžtu Lietu­ von metais rugpjūčio pabaigoje apie 27 d. Nuo pirmųjų mokyklos dienų priderėjau prie susipratėlių lie­ tuvių skaičiaus.

Jau ketvirtojoje klasėje ir seminarijoje — m. Su lietuviškais raštais, tuomet draudžiamais, teko susipažinti seminarijoje per katedros zakrastijoną Juozą Zauką, ku­ ris zakrastijoje tarp bažnyčios drabužių ir indų laikė lietuviškų laikraščių ir knygų sandėlėlį.

Iš mokyklos parvažiuodamas vasarai namÔ, niekieno neraginamas jau rankiojau dainas, mįsles ir prie11 žodžius. Seminarijoje m. Abudu tuodu rastu bus nemaža.

Čia susipažįstu su knygyno valdininku S. Bahramaičiu, per kurį kartais gaunu jo atsakymu parsinešti ir namo vieną-kitą knygą. Knygyne susipažįstu su visais dainų ir pa­ sakų rinkiniais, su žodynais, gramatikomis ir su kai-kuriais Dau­ kanto, Valančiausko, Ivinskio raštais. Observatorijoje, nutraukdamas po kokį pusvalandį ar valandą nuo tarnybos darbo, — me­ tais išmokstu priegaidės žymėti.

Tasai mokslas nėra buvęs man lengvas, nes tuomet nebuvo kam mane pamokyti. Vienatijas prie­ gaidės mokytojas man tebuvo Kuršaičio žodynas. Gyvu žodžiu ne­ buvo kam mane pamokyti, nes tuomet dar Jauniaus nepažinau. Jaunių išvysti pirmą kartą man tenka, rodosi, metais per vieną Petrapilio lietuvių susišelpimo draugijos vakarą, kurioje ir man yra tekę pasidarbuoti keleris metus sekretorium ir sufliorium.

Arčiau susieiti su Jaunium tegaunu vos po kelių mėnesių po pirmo­ sios pažinties m. Kada pasidariau beveik kasdieninis Jauniaus svečias, jau buvau turįs prisirankiojęs nebemaža medžiagos žodynui. Tuomet Dusetų ir Jūžintų parapijoje surenku apie dainų, 10 —12 pasakų, kelias dešimtis mįslių ir retesnių žodžių. Pradėdamas vaikščioti pas Jaunių, aš jau turiu geroką pluoštą medžiagos lietuvių kalbos šnektoms ir žodynui. Šnektoms ir žody­ nui medžiagos man prisirinko iš savo draugų.

Žodynui medžiagos jau metų birželyje turiu ben kelis sąsiuvinius, iš kurių vasarą žodžius nurašau abėcėliškai storon knygon. Tuo laiku man buvo V galva pramušta Daukanto raštais, kurie visudaugiausia yra man davę retų ir negirdėtų žodžių. Daukanto žodžių reikšmės ir prasmės, kurios dažnai negalėdavau suvôkti, vaikyti padeda man žemaičiai draugai dr. Bukantas, Gurauskas ir kt.

Tais-pačiais metais pradedu žodyno me­ džiagą rašyti nebe sąsiuviniais, bet kortelėm is. Taip-pat ir visa žodyno medžiaga, kurios nemaža parsineš­ davau po kiekvieno apsilankymo nuo Jauniaus, tuojau atsidurdavo kortelėse. Pradėdamas dirbti su Jauniumi, iš-pat pradžių tiktai du tikslu teturėjau: 1 praplėsti savo žinias lietuvių kalbos, Šnektų ir žodyno srityje, 2 atlikti prof.

Volterio sukurstytų akademikų P. Fortunatovo ir A. Šachmatovo man pavestąjį darbą —išgauti iš Lgr pažintys bendro uk spaudai jo gramatiką ir lietuvių kalbos šnektų aprašymą. Lgr pažintys bendro uk tikslas dalinai tepasisekė įvykinti. Pirmajam tikslui buvo daug pa­ daryta, nes Jaunius buvo atvėręs prieš mane visą savo žinyną, ku­ riame iš pradžių daug-ko nesupratau.

Jauniaus mokslas, kurį man jis buvo atskleidęs visoje platumo­ je, pasirodė man esąs labai įdomus ir slaptingas, išaiškinąs net tam­ siausiąsias kalb5s raidos ir kilmės slaptis. Labiausia visa tai buvo slaptinga man —kalbos mokslo naujdkui.

Visos tos lyginamojo kalbų mokslo slaptys ilgam buvo mane sužavėję. Matydamas Jaunių ne­ bepajėgsiant žavimųjų kalbos slapčių paskelbti spaudoje del valios susilpnėjimo ir nebegalėsiant jį pasaulio kalbininkų tariamųjų klai­ dų atitaisyti, ryžausi pats surašyti visą Jauniaus mokslą, kurį man buvo jis atviromis išdėstęs apie lietuvių, latvių ir prūsų kalbas ir visų tų trijų kalbų motyną-kalbą, vadinamąją aisčių prokalbę.

Nustebkite, Lietuva ir kaimynų šalys! Pasaulio kalbininkus imasi pamokyti pirmojo kurso studentėlis — Kazys Būgidkas!

Jo­ no Endzelyno dėl tos nelaimės laišku prof.

Apie Suvalkiją sakoma, kad yra graži kaip pasaka, o kiekvienas vaizdas tai paruoštas atvirukas, apie Suvalkus, kad tai šalčio polius. Mes juos vadiname Giedrais Suvalkais, nes čia visada vyrauja ramybė, o atšiaurus klimatas yra palankus žmonių gerumui. Tą patyrė kiekvienas, kas aplankė mūsų apylinkes. Suvalkai yra šiaurės rytų Lenkijos krašte, netoli sienos su Lietuva, Baltarusija ir Rusija. Mieste yra gyventojų.

Volteriui, kuriame Endzelynas, pagyręs mano žinių gausumą ir darbštumą, pataria per Volterį mesti man Jauniaus sapnus ir sunaudoti savo žinias žo dy ­ nui. Endzelyno žodžiai giliai man įsmigo širdin ir dar šiandie tebesmygso. Beveik vienam žodynui atsidedu metais, kai gaunu iš Mokslų Akademijos suredaguoti ir išleisti II tomą Juškevičiaus žo­ dyno ŲC- L-Pirmasis lankas buvo gatavas m.

Iki m. Kad II tomo neteko man pabaigti, tai čia akademiko Fortunatovo kaičia, be kurio parašo ne­ galima buvo spausti net ir gatavų korektūros lankų. Parašą išgauti iš Fortunatovo buvo nepigu. Juškevičiaus žodyną beredaguodamas ir bespausdindamas, daug laimėjau žodynui iš savo talkininkų, kuriems buvo siuntinėjami korektūros lapai, o kartais net ir rankraščio sąsiuviniai.

Iš talkininkų, kurie daug medžiagos yra man suteikę bespausdinant Juškevičiaus žodyną, turiu paminėti kun. Šveistį, J. Elisoną, kun. Jazdauską ir d. Tarp — metų nemaža medžiagos žodynui esu surin­ kęs savo kelionėse po Lietuvą. Šiek-tiek medžiagos gaudavau ir Vilniuje, kur tekdavo ilgiau vasarą pagyventi, arba per Mokslo Draugijos susirinkimus, kur susidurdavau su įvairių Lietuvos kam­ pų atstovais.

  1. Vasara Suvalkuose ir Suvalkijoje - PDF Darmowe pobieranie
  2. Greitasis pažintys wien erfahrungen
  3. Октопаук поинтересовался в чем .
  4. И как только пни оказались внутри, верхняя половина сферы опустилась на прежнее место, полностью закрывая .
  5. Mergina i am pažintys ignoruoja mane
  6. Venturebeat online dating

Šituo metu būsiu nemaža susirašęs ir iš prof. Jab' lonskio, Dr. Šlapelio, kanaun. Tumas-Vaišgantas yra mano korespondentas kalbos dalykams nuo iki m. Daug žodynui primeškerioju — me­ tais, būdamas Permės universito profesorium ir turėdamas daug atliekamo laiko.

Kad visa mano žodyno medžiaga, sverianti keturis pūdus, pa­ teko Lietuvon, už tai reikia pasakyti dėkui taikos delegacijai, su­ tikusiai parvežti žodyno skrynias kaipo delegacijos turtą.

Kadangi man pasirodė maža būsią mano surinktosios medžiagos žodynui, tai aš pasiūliau pasamdyti kelis raštininkus, kurie, mano nurodyti, toliau rankiotų žodžius ir sakinius žodynui. Pasijutau laimingesnis ben dviem iš keturių tuojau nusikratęs —mažiau, mat, liko pykos ir ner­ vų gadinimo. Bet ir likusiomis raštininkėmis nekiek džiaugiaus, nes jos tetiko vienam tik nurašomajam darbui.